Balti balandžiai vestuvėms

Meilę ir santarvę įprasmina balandžiai
 

Daugelis vestuvių ceremonijų, krikštynų ar įmonių vakarėlių neapsieina be ypatingo ritualo – balandžių paleidimo.

Balandis – simbolinis paukštis

Vestuvininkų teigimu, per vestuves paleista baltų balandžių porelė – labai gražus ir prasmingas šventės akcentas. Didelę reikšmę šiam paukščiui teikia ir savo atžalas krikštijantys tėvai, ir įmonių įkurtuves ar sukaktis, žymių žmonių apsilankymus ar sutarčių pasirašymus įprasminantys verslininkai. Baltas balandis gali suplasnoti ir per mokslų pradžios ar baigimo šventę, ir net graudžią atsisveikinimo su mylimu žmogumi akimirką.

Daugeliui tautų jau tūkstančius metų balandis yra paukštis, turintis gilią simbolinę prasmę. Graikijoje balandis buvo šventas Afroditės paukštis. Islamas balandį laiko šventu paukščiu, nes sakoma, kad jis saugojęs bėgantį Mahometą. Biblijoje Nojus po pasaulinio tvano paleidžia skristi tris balandžius, iš kurių vienas sugrįžta su alyvmedžio šakele.

Tai susitaikymo su Dievu ženklas ir nuo to laiko taikos simbolis. Baltas balandis religiniame mene – Šventosios Dvasios simbolis. Kartais jis gali simbolizuoti ir pakrikštytą krikščionį arba kankinį (balandis su lauro lapu arba kankinio vainiku snape), arba sielą, susitaikiusią su dangumi (pavyzdžiui, balandis, tupintis ant gyvybės medžio ar ant indo su gyvybės vandeniu).
Septyni balandžiai aplink kryžių reiškia septynias Šventosios Dvasios dovanas: išmintį, supratimą, patarimą, tvirtumą, žinojimą, maldingumą ir dievobaimingumą. „Greenpeace“, tarptautinė aplinkos apsaugos organizacija, savo emblemoje panaudojo balandį su alyvmedžio šakele, simbolizuojantį taiką ir viltį.
Ką simbolizuoja baltas balandis šiandieniame mūsų gyvenime?
Per vestuves jaunieji į dangų paleidžia paprastai du baltus balandžius. Šia ypatinga proga paleisti paukščiai simbolizuoja dviejų žmonių jungtį, šeimos santarvę, meilę, atsidavimą, ramybę ir gerovę. Beje, jaunavedžiams balandžiai gali būti sektinas pavyzdys – jie poruojasi visam gyvenimui, kartu rūpinasi savo mažyliais, dalijasi lesalu ir taikiai gyvena.
Per krikštynas tėvų, krikštatėvių ar vaiko, jeigu jam jau kokie dešimt metų, paleisti balandžiai simbolizuoja ryšį ir priartėjimą prie Dievo pasaulio. Šia proga dažniausiai paleidžiami vienas ar trys (simbolizuojantys Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią) paukščiai.
Įmonių renginių metu suplasnoję paukščiai (jų gali būti net ir gausus būrys) lemia klestėjimą ir sėkmę. Yra manančiųjų, jog baltų balandžių paleidimas Šv. Valentino (Meilės) dienos proga – tai puikus meilės prisipažinimas ir įrodymas.
Per laidotuvių ceremoniją leidžiami balandžiai simbolizuoja atsisveikinimą su siela, laisvai keliaujančia į Rojaus sodus...

Nešiojo paštą
Šie meilės ir taikos paukščiai buvo prijaukinti prieš tūkstančius metų, juos laikė netgi didieji faraonai. Praeityje balandžiai buvo naudoti kaip aukos dievams, auginti maistui ir laikyti kaip numylėtiniai.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, ypač per Pirmąjį pasaulinį karą, itin populiarus buvo balandžių paštas. Tuo metu Vokietijos armijoje veikė specialūs balandžių pašto būriai. Paukščių nešiojamas paštas buvo populiarus ir Prancūzijoje. Balandžiai pristatydavo korespondenciją 1870-aisiais, kai Paryžius buvo apsuptas.
Kad per karą balandžius būtų galima vežtis iš vienos vietos į kitą, buvo sukurti specialūs autobusai. Tokios transporto priemonės pirmasis aukštas dažniausiai buvo skirtas keleiviams vežti, o antrajame būdavo įkurdinami narvai balandžiams.
Indijoje ilgiausiai buvo naudojamas balandžių paštas – net iki 2001-ųjų. Policija pašto balandžių užveisė 1946 metais. Jie dažniausiai nešdavo laiškus į Indijos pakrančių regionus, kur neretai būna ciklonų ir potvynių. Šie maži, bet ištvermingi paukščiai ypač pasitarnavo per 1982-ųjų potvynį ir 1999 metais užklupus stipriam ciklonui.
Šiandien auginami balandžiai iš esmės jau nenaudojami paštui nešioti. Dažniau auginami lenktynėms, naudojami proginiams renginiams, organizuojamos balandžių varžybos, parodos.

Visuomet sugrįžta namo
Daugiau kaip dešimt metų balandžius auginantis kaunietis fotografas Linas Petraška primena, jog šiandien žinoma labai daug balandžių rūšių. Yra išvesta daugiau kaip pusantro tūkstančio įvairių kultūrinių veislių, ir jų vis daugėja. Veislių atstovai skiriasi dydžiu, forma, spalvomis bei elgsena. Beje, ne kiekvienos veislės balandžiai gali dalyvauti įvairiose ceremonijose ir suteikti joms tam tikrą simbolinę prasmę. Tai pašto balandžių prerogatyva, nes būtent šios veislės paukščiai išsiskiria greitu skrydžiu ir labai gera orientacija erdvėje.
Dažnam, išvydusiam iš jaunųjų rankų į dangų šaunančius baltus balandžius, kyla klausimas, kur dabar šie vargšeliai dėsis, ar atvežti į kitą Lietuvos galą lengvai suras naujus namus? Balandininkui tik sukelia šypseną tokie iš vestuvininkų lūpų dažnai pasklindantys klausimai ar netgi dejonės. „Balandžiams naujos gyvenamosios vietos ieškoti nereikės.
Iš rankų paleisti balandžiai dažniausiai apsuka kelis ratus virš žmonių galvų, kol susiorientuoja, kur yra, tuomet stipriau sumosuoja sparnais ir patraukia gimtųjų namų link. Skrisdami iki 80–100 km/val. ar dar didesniu greičiu (užfiksuotas rekordas – 150 km/val.), priklausomai nuo vėjo krypties, jie geba įveikti milžiniškus atstumus. Per vieną dieną toks paukštis gali nuskristi daugiau nei tūkstantį kilometrų“, – paaiškina Linas ir priduria, jog važinėjimas po įvairius net ir toli nuo jų namų vykstančius renginius pašto balandžiams nėra joks stresas – juk galimybę greitai lakioti didelius atstumus jiems suteikė pati motina gamta.
L. Petraška pasakoja, kad pašto balandžiams nebaisūs jokie atstumai. Ryte į specialias dėžes patupdyti ir į renginio vietas išgabenti paukščiai, žiūrėk, jau vakarop vėl burkuoja prie balandinės. Tiesa, balandžių augintojas pripažįsta, jog ne visuomet į namus sugrįžta visi balandžiai. Kartais jiems kelią pastoja plėšrieji sparnuočiai. Tačiau į plėšrūnų nagus patenkančių balandžių skaičius – labai mažas.
Pasitaiko, kad sparnuočiai ir pasiklysta. Tada į namus jie gali sugrįžti po dienos ar kitos. Linas mena atvejį, kai jo augintiniai sugrįžo tik po metų. Tačiau, pasak jo, tai ne pats ekstremaliausias atvejis – žinoma faktų, kai pas kitus augintojus paukščiai grįždavo tik po trejų ar ketverių metų ir dar vėliau, t. y. tada, kai jau pats augintojas iš šio pasaulio būdavo iškeliavęs...
Kartais balandis gali pasiklysti ir atsidurti svetimoje balandinėje. Taip atsitikti gali dėl to, kad paukštis yra pernelyg jaunas ir neturi patirties ar tiesiog pristigo jėgų sugrįžti į namus. Tokiu atveju nusilpusį priklydėlį reikėtų pagirdyti, palesinti ir kitą dieną tiesiog paleisti į laisvę. Sustiprėjęs jis turėtų rasti namus.
Balandžių augintojai paprastai visus savo augintinius būna sužymėję žiedais, pritvirtintais ant kojos. Iš jo informacijos galima nustatyti, kokio augintojo nuosavybė yra priklydęs paukštis.
Kokiais kriterijais vadovaudamiesi balandžiai suranda kelią į namus, mokslininkai iki šiol negali tiksliai paaiškinti. Tačiau labiausiai palaikomos kelios teorijos. Viena iš jų aiškina, jog paukščiai randa namus vadovaudamiesi saulės padėtimi danguje, o esant apniukusiai dienai sparnuotis „įjungia“ savo vidinį kompasą, kuris ir parodo, kurioje pusėje yra jo namai.
Balandžius tyrinėję mokslininkai taip pat pastebėjo, kad vaškinėje paukščio snapo dalyje yra medžiagos, savo struktūra labai panašios į geležį, svetimoje vietoje reaguojančios į magnetinius šiaurės ir pietų polius. Dar viena teorija aiškina, jog balandžiai turi labai gerai išvystytą uoslę, pasitarnaujančią paukščiams įveikiant paskutinius kilometrus.
Beje, stebint balandžių keliones namo užfiksuotas vienas įdomus dalykas – balandžiai niekuomet neskrenda tiesia linija. Jie daro įvairius lankus galbūt norėdami išvengti ežerų, upių ar tiesiog nublokšti stipraus vėjo ar kritulių. Todėl net jei iki balandinės skrendant tiesiai būtų kokie 50 km, namo paukščiai gali plasnoti ir 150 km.
Balandžiai, kaip ir visi dienos paukščiai, sunkiai orientuojasi tamsoje, todėl paprastai jie nedalyvauja ceremonijose, kurios vyksta tamsiuoju paros metu.

Balandžiai – tik pomėgis
L. Petraška, auginantis įvairių spalvų pašto balandžius, sako, jog baltos spalvos balandžiai – labiausiai pageidaujami įvairiose ceremonijose – galbūt dėl to, kad geriausiai dera prie šventinių apdarų. Dažniausiai jų ieškoma vestuvėms. Per pastaruosius penkerius metus pora baltų balandžių, paleidžiamų iš jaunųjų rankų, tapo itin populiarus vestuvių atributas.
Tačiau kad paukščiai galėtų būti siunčiami į šventines misijas, jie turi būti specialiai treniruojami nuo pat jaunumės.
„Kiekvieno augintojo treniruočių taktika gali būti kitokia. Atšilus orams, vieni augintojai tiesiog atidaro balandinės duris ir leidžia savo augintiniams laisvai skraidyti. Kiti specialiose dėžėse juos gabena įvairius atstumus ir paleidžia, kad savarankiškai sugrįžtų namo. Paukščių orientacija lavinama juos vežant vis didesnius atstumus. Toks darbas ir visaverčiai lesalai leidžia paukščiams sustiprėti fiziškai ir gerai pasirengti ilgoms kelionėms“, – aiškina balandininkas.
Sušilus orams balandžių augintojų laukia intensyvesnis darbas – reikia treniruoti savo augintinius, padaugėja renginių, taip pat prasideda paukščių veisimosi periodas. Per metus balandžiai gali užauginti penkias šešias vadas. Dažnai būna taip, kad viename lizde dar tupi jaunikliai, o kitame – jau perimi kiaušiniai. Paprastai jų būna du.
Perėjimo laikotarpiu patinas atidžiai saugo lizdą. Neprašytus svečius jis perspėja burkavimu, o jeigu tai nepadeda, gina snapu ir muša sparnais. Balandžiai peri paeiliui. Patinas dėtį šildo maždaug nuo 10 iki 16 val., patelė – visą likusį laiką. Jaunikliai paprastai išsirita po 17–19 parų, o penkių savaičių jau pradeda skraidyti.
Kiekvienas balandininkas paprastai pats nusprendžia, kada ir kaip dažnai balandžius suleisti į poras ir kiek jauniklių jis pasirengęs auginti.
Balandžių mylėtojas pasakoja, jog pastaruoju metu Lietuvoje yra apie porą tūkstančių žmonių, auginančių balandžius. Jie susivieniję į įvairius klubus. Tačiau dauguma balandininkų augina dekoratyvinius balandžius, mat jie – puošnesni, išsiskiria įspūdingesnėmis formomis.
Dekoratyviniai balandžiai dažnai puikuojasi įvairiose parodose džiugindami žiūrovų akis, tačiau jie negali dalyvauti įvairiose iškilmingose ceremonijose, nes neturi tokios savybės, kaip jų giminaičiai pašto balandžiai, gerai orientuotis erdvėje ir sugrįžti į namus.
Paklaustas, nuo ko reikėtų pradėti panorėjus savo gyvenimą paįvairinti bendravimu su sparnuočiais, L. Petraška teigė, jog geriausia kreiptis patarimų į tuos žmones, kurie padovanojo paukščių porelę, kad suteiktų pradinių žinių. Kita vertus, balandžių kambaryje neauginsi, todėl jiems laikyti reikia tam tikrų sąlygų – sodybos kaime ar priemiestyje.
Kiek kainuoja pora balandžių?
„Balandis nėra įkainota prekė. Jų kaina dažniausiai nustatoma abipusiu susitarimu. Neretai balandininkai norintiesiems prisijungti prie šių paukščių augintojų šeimos tiesiog padovanoja porą jauniklių. Praėjusiais metais pašto balandis viename užsienio aukcione buvo parduotas beveik už milijoną litų, nes buvo pademonstravęs itin gerus sportinius rezultatus“, – dėstė pašnekovas.
Ar balandžių auginimas – sunkus darbas? „Man balandžiai nėra nei verslas, nei darbas. Tai būdas praskraidinti savo kasdienybę. Todėl, kaip ir bet koks pomėgis, tai ne triūsas, o laikas, kurį leidžiu su didžiausiu malonumu“, – atskleidė balandžių augintojas.

Laimius Stražnickas, "Savaitė"

DELFI.lt
 

Balti balandžiai vestuvėms

Mylinčias sutuoktinių širdis lydi baltų balandžių skrydžiai. Po Meilės paukščių skrydžio visada lieka gražūs prisiminimai ir smagios nuotraukos.

Skaityti daugiau>>

Balti balandžiai krikštynoms

Po krikšto ceremonijos į skrydį pakvieskite baltuosius balandžius ir pasiųskite savo palinkėjimus, norus į dangaus žydrynę.

Skaityti daugiau>>

Į viršų