Mokslininkų bandymai su balandžiais GPRS

Pergalinga dešimtkovės rungtis pirmose Olimpinėse žaidynėse (apie 776 metais prieš Kristų) Graikijoje, stovint čempionams, palydėta sportinių balandžių skrydžiu, sukeltu jų sparnų griausmu danguje. Taip balandžių dėka, naujienos apie žaidynių nugalėtojus ir pasklisdavo po visą šalį, kadangi paštiniai sugrįždavo į savas balandines su žinia. Jau naujos pergalės ir rungtys Sidnėjaus 2000m. žaidynėse, pamąstykime kaip daug pasaulis yra pažengęs, kokios technologijos, pažanga, todėl dabar nebereikia tokiu tikslu naudoti sportinių balandžių, bet nepaisant šio fakto niekas tinkamai negali paaiškinti balandžių įgimtos savybės skristi namo iš vietų, kuriose jie niekada nėra buvę, tik iš dalies suprantama navigacija ir mechanizmas.

	Nuotrauka # 1 Išdėliotos įrenginio visos sudaromosios dalys, kaip matote tik iš penki pagrindiniai dalykėliai.		Nuotrauka # 2 Rankose laikomo balandžio ir prietaiso peržiūra prieš atliekant eksperimentą, įsitikinimas, kad baterija ir visas mechanizmas nepaves skrydžio metu.		Nuotrauka # 3 Tradicinis balandžių tyrinėjimas su žiūronais.

Balandžiai, norėdami parskristi į gimtas vietas orientuojasi žemėlapio ir kompaso kombinacija, visu tuo kas galėtų sąlygoti ir nustatyti reikiamą namų kryptį jie naudoja daug dalykų tokių kaip kvapas, magnetiniai laukai, infra garsas, poliarizuota šviesa, riboženkliais (krentantis į akis vietovės objektas, orientyras).

Sportiniai balandžiai tokių orientavimosi savybių mokosi namuose, savose balandinėse, skrydžio metu tarytum renka informaciją apie savo gimtą vietą. Studijuojant šiuos faktus ir gamtą vis tiek kyla neaiškumų.Per pastaruosius dešimtmečius tyrinėtojai atrado, jog balandžiai taip pat naudoja du tipus

navigacijos: saulės kompasas ir magnetinį polinkį. Balandžiai pasitiki kompasu nustatydami nuokrypį, tašką nuo gimtųjų namų. Saulės azimutas (horizontali linija) ir jos intensyviai spinduliuojamų laukų funkcija sudaro tą magnetinį polinkį. Balandžiai naudoja vidinį laikrodį, kuris gana tiksliai nustato laiką, pagal saulės poslinkius horizonte ir namų kryptį.Tradiciškai tyrinėtojai studijuoja balandžių orientaciją elgesį skrendant per žiūronus, bet dažniausiai toks stebėjimas baigiasi visiška nesėkme, nes paprastai po keleto kilometrų balandis pradingsta iš akiračio ir mokslininkas – stebėtojas nebegali daugiau įžvelgti gamtos paslapčių.
Įrašymas pilno skrydžio į savą balandinę ir apdorojimas duomenų turi padėti suprasti daugiau. Tačiau kaip tai padaryti?. Nu vienu žodžiu per kelis metus sumąstė keli profesoriai kaip čia padaryt, atliko keletą nesėkmingų eksperimentų, bet buvo surastas būdas pasinaudojant GPS technologija: Apie svorį: Sportiniai Balandžiai sveria 300 – 500 gramų,

kad jie skristų laisvai jie negali būti apkrauti didesniu svoriu, kuris sudarytų 10 procentų viso jų kūno masės. Tačiau praktiškai balandžių tyrinėtojai sako, kad idealus svoris turi būti 5 procentai, todėl buvo stengtasi padaryti GPS įtaisą kiek galima lengvesnį, kompaktiškesnį, dizainą airodinamiškesnį, kad tik nebūtų varžomi balandžio judesiai ore. Buvo atsižvelgta ir į balandžių greitį (vidutinis greitis būna 70 km per valandą tiriamų balandžių) kad duomenys įsirašytų tinkamais intervalais, pasirinkta baterija laikanti iki 200 km skrydžio ir daaaar į daug kitų dalykų atsižvelgta.. Su tais prietaisais juos treniravo, laikė namuose, kad tik priprastų, kad nesijaustų. Ir atlikus eksperimentą, jo rezultatus galite matyti nuotraukose, gavosi puikiai, pavyko nubrėžti kompiuterio ir GPS technologija tikslius balandžių skrydžio maršrutus.

Informaciją paruošė:

www.taikosbalandziai.lt nariai

< sugrįžti atgal

Į viršų ^