|
|
Balandžiai pasauliniuose karuose
Iš pat pirmų karo dienų, rugpjūtį 1914m,
balandžiai nedideliais pulkais kirsdavo sieną, skubėdami iš Belgijos,
užplūdusios vokiečių karių, į kaimyninę Prancūzija: su savimi nešdami
žinių apie vokiečių žingsnius, aplinkiniais telefono ir telegrafo linijų
keliais.
|
Nuotraukoje.
Balandžių gabenimo automobilis karo metu. |
Savaime aišku, kad vokiečiai gerai žinojo
svarbą ir vertingumą žinių, kurias gaudavo iš balandžių atneštų laiškų.
Ilgai nedelsiant, keletas balandžių augintojų buvo pakarti, kiti
iššaudyti už tai, kad atidarė savo balandinių duris ir paleido buvusius
plunksnuotus jų gyventojus į Prancūziją. O Osdende, sugavus gatvėje
pašto karvelį su prikabinta ant vienos iš kojų žinute, vokiečiai miestui
skyrė milijoninę kontribuciją. Visi balandžiai buvo paskelbti
valstybiniu turtu: už jų slėpimą, buvo taikoma mirties bausmė; o
nuosavos mėgėjų ir sportininkų balandinės buvo perkeltos seklių į
Prancūziją, tikslu gauti slaptos informacijos. Bet tokių seklių sulaikė
šalia Prancūzijos, sustiprinto režimo lagiryje: pas jį po paltu buvo
aptiktas aliumininis cilindras su 3 balandžiais. Balandžiai buvo
pažymėti, žinomų augintojų, nevieną kartą dalyvavusių varžybose iš
Belgijos į Prancūziją ir atgal. Be konfiskuotų, vokiečiai karo pradžioje
turėjo savo gerai apmokytus balandžius ir pavydėtinai geras balandines,
kurios nenusileido prancūzams, net ir skaičiumi šių nuostabių skrajūnų.
|
Nuotraukoje. Dėžė skirta balandžių
gabenimui, karo laiku. Jos turinys: balandis, žemėlapis,
šifruotojas ir dar keletas daiktų. |
Prancūzų karo balandinės įsigalėjo Vazirare
ir dažniausiai buvo laikoma po 500 balandžių. Pavyzdinga švara, jose
netrūko šviesos, oro, gipsiniai lizdai atžaloms garantavo valstybei
pakankamą skaičių pluksnuotų sparnuočių. Be to, pas įvairius augintojus
priskaičiuojama apie 100000 vnt. grynakraujų paštinių balandžių,
priklausančių mobilizacijai ir rekvizicijai valstybės reikmenims.
Augintojų bendrija priklausoma kaip Prancūzijoje, taip ir Belgijoje;
vedama drausminga registracija gamintojų su kruopščiais geneologiniais
duomenimis, o už ypatingai vertingus balandžių egzempliorius mokama nuo
2 iki 3 tūkstančių frankų.
Ne visi atnešami augintojų balandžiai buvo
tinkami karo tarnybai. Iki priskyrimo plunksnuotajai armijai, buvo
vykdoma žiauriausia ir negailestingiausia atranka. Komisijos nuosprendis
skaitomas neapeliuojamas, o visi kiti, kurie brokuojami, lieka
sunaikinami. Tinkami treniruojami liepos-rugpjūčio mėnesiais. Juos
nuveža specialiai įrengtose dėžėse toliau nuo balandinės ir paleidžiami.
Pradedant nuo 5 km ir palaipsniui pereinant iki 300-350 km. Iš tokių
atstumų negrįžta tokie, kurie į atranka pateko per klaidą, arba per
specialistų neapsižiūrėjimą, o lieka vien tik geri egzemplioriai. Per
1912 varžybas iš 32 balandžių, atstumą iš 650km sugebėjo įveikti tik 24,
be to pirmas grįžo po 7val. 47min., o paskutinis 1val. 30min. vėliau.
Neseniai į varžybų programą buvo įtrauktos naktinės balandžių
treniruotės. Su siekiu privilioti naktinius skrajūnus, dalis balandinės
yra apšviesta prožektorių, o balandžiai mėgaujasi laisve tarsi dieną. Be
to, kaip nustatyta balandžiai labiau skrenda šviesiomis naktimis, o
tamsiomis ir debesuotomis nusileidžia netoliese, šalia paleidimo vietos
ir laukia aušros. Skrydis plunksnuoto bataliono - nenusakomas vaizdas.
Balandžiai, kurie jau priskirti kariniam
paštui numeruojami. Šiam reikalui tarnauja aliumininiai žiedai, kurie
uždedami ant paukščio kairės kojos. Be numerio, ant žiedo dar figūruoja
metai ir skiriantis balandinės ženklas.
Tie patys žymėjimai atliekami ant paukščio dešiniojo sparno, su
pridėtomis raidėmis M (male-patinas) arba F (female-patele), lyčiai
atskirti. Ant dešinės kojos balandžiai nešioja celuloidinį žiedą, kuris
reiškia jų maršrutą. Tokių spalvų iš viso yra septynios: juoda, balta,
žydra, raudona, geltona, žalia ir violetinė. Jei balandis perkeliamas
kitam maršrutui, tai jam keičiamas žiedas.
Pašto karvelis su savim nešasi mikrofotografines arba ranka rašytas
žinutes, sumažintas iki minimalaus formato.
Mikrofotografinės žinutės užklijuojamos ant 4x5 cm plėvelių. Skaitomos
šitos žinutės padidinamo stiklo pagalba, arba projektojamos ant ekrano.
Ranka rašomos žinutės, rašomos ant plono popieriaus, matmenų 11x7 cm.
Vieni ir kiti idedami į žąsies plunksną ir uždedamas ant uodegos
vairuojamų plunksnų, arba į nedidelį aliumininį cilindrėlį, kuris
uždedamas ant bet kurios kojos. Antrasis būdas labiau garantuoja nuo
laiškučio pametimo, bet užtat labai pastebimas priešų.
Dar niekada balandžių paštas nebuvo taip vertinamas kaip per pirmąjį
pasaulinį karą. Pozityvus veiksmai, išsklaidė mūšio dalyvius i mažas
grupeles, kurios be balandžių būtų papuolę į spąstus ir atskirti nuo
naujų žinių.
Todėl kiekvienas pulkas, net patrulis nešiojo su savim karvelius.
Balandžiai lengvai priprato gyventi apkasuose ir vienodai išmoko rasti
kelią į savo pusiau požemines balandines, kaip iš laukų, taip ir duobių
dugno, padarytas per minų sproginėjimus, arba bombonešių.
Ilgą laiką abejojama, ar bus įmanoma leisti balandžius karo metu iš oro
balionų ir kitų skraidančių objektų. Daug
kartų taikos metu buvo bandyta leisti, bet tyrimai parodė, kad paleidus
balandi iš skrendančio objekto, jis tiesiog atsitūpdavo salia piloto ar
mechaniko, o kartais net pakildavo aukštyn ir atsitūpdavo ant to
objekto. Likdavo ten tupėt, net neįmanoma buvo ji iš ten pabaidyt
kelionėn. Bet paskutiniu laiku atrastas būdas: imamas aliumininis
vamzdis su skersine atitinkamo ilgumo, į šį vamzdį netikėtai žemyn galva
įkišamas balandis ir paleidžiamas. Apkurtęs dėl netikėto kritimo, jis
iškritęs iš vamzdžio dar žemyn leidžiasi 50-100...... ir tik tada
nusprendžia išskleisti sparnus. Tyrimai parodė, kad po tokio netikėto
kritimo, balandis daugiau nesugalvoja grįžti į pirminį kritimo tašką,
tiesiog leidžiasi žemyn, arčiau žemės. Tokiu būdu pavyko žinias iš
aeroplanų, oro balionų ir k.t. skardančių objektų, naujienas perduot
žemei, neperėmus priešams. Bet ne atvirkščiai.
|
Nuotraukoje. Commando,
nufotografuotas su drąsos medaliu laimėtu II pasauliniame kare |
Kaip pranešė BBC news, 2004 metais lapkričio 30 dieną buvo aukcione
parduotas vienas iš medalių įteiktas balandžiui. Drąsos medalis buvo
paskirtas už nuopelnus okupuotoje Prancūzijoje II pasauliniame kare.
Parduoto medalio kaina - £9,200 svarų.
PDSA Dickin medaliu buvo apdovanotas
balandis, pavadintas Commando vardu, jis išveistas Haywards Heath vakarų
Sussex Sasekso (Anglijos grafystėje).
Medalį pardavė vienas iš balandžio savininko anūkų, o nupirko britų
kolekcionierius, kuris jau turėjo tris tokius medalius, kuriais
apdovanojami balandžiai.
Commando priklausė nacionalinei balandžių tarnybai, pasižymėjo ir medalį
pelnė už tris slaptas misijas padėjusias britų agentams kovoti prieš
nacizmą.
Informaciją paruošė
www.taikosbalandziai.lt
nariai
<
sugrįžti atgal
Į viršų ^ |